- kriūnas
- kriū̃nas sm. (2) prietaisas rąstams kelti; žr. 2 kranas: Rąstą užkėlė su kriūnù Žd. Su kriūnù kelia rąstą ant ožių Yl. Be kriūno nebūtumiam įkėlę tokio aulio tiek aukštai Skd.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kriunas — kriùnas sm. (4) 1. sunkus kosulys: Ans kriūnavo, kaip kriùnas užpuolė jį dovyti J. 2. kas dažnai kosti: Kriùnas, kur kriūnuo[ja], krokščia, sunkiai kosa J. Dusulingas žmogus kožnas kriùnas Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
kriūnuoti — kriūnuoti, uoja, ãvo intr. sunkiai kosėti: Kad kriunas užpuola bobą, tada jijė kriūnuoja (sunkiai kos) J. Ko tu kriūnuoji: gal pašalai? Aln. Peršalo, o dabar kriūnuõs Ut … Dictionary of the Lithuanian Language